Užkliuvo žvilgsnis už vieno reklaminio plakato ir prisiminiau tokią dažnai pasitaikančią problemą. Prisiskaitę ir prisirašę angliškai (kur veiksmažodžiai neasmenuojami) dažnai pamirštame, kad lietuvių kalbos asmenuojamosios veiksmažodžių formos asmeninius įvardžius paprastai visiškai pavaduoja.

Todėl, jei nereikia veiksmo atlikėjo išskirtinai pabrėžti, tuos velnio įvardžius drąsiai galima (o jei teksto ilgis ribotas – reikia) praleisti.

Mes turime jūsų svajonių kilimą

Jei jau turime, tai aišku, kad mes. O kuo trumpesnė antraštė, tuo geriau.

esu legenda

Toks filmas buvo neblogas. Lietuviškas pavadinimas išverstas paraidžiui, nors „Esu legenda“ būtų trumpiau, o pasakytų ne mažiau.

Mes norime, kad Jūs įsikurtumėte ir gyventumėte savo svajonių namuose. Pasiūlysime išskirtinį savo dėmesį ir pateiksime asmeniškai Jums parengtą kreditavimo pasiūlymą.

Čia du visiški antisakiniai. Juos reiktų perrašinėti, nes taip ir trenkia sakinio nesurezgančiu vadybybininku. Šiaip ar taip, jei visus įvardžius išmestume, šie sakiniai nei kiek nepablogėtų, bet taptų trumpesni. Šiuo atveju dar reiktų turėti omenyje tai, kad mano, tavo, savo irgi dažnai būna aiškūs iš konteksto (bet apie tai – kada nors vėliau).

Prie to paties reiktų nepamiršti ir apie sangrąžos dalelytę. Pavyzdžiui, „nusifotografuoti“ savaime reiškia, kad nuotraukoje bus nusifotografuojantysis. Todėl „savęs nusifotogafavimo funkcija“ skamba keistokai.

Netuščiažodžiaukim.

Daugiau informacijos – čia.

Reklama