Pastaruoju metu tapo beveik madinga pakritikuoti atseit netikusiai dirbančius kalbos puoselėtojus. Daugeliu atveju nesu linkęs pritarti, nes matau daugiau kalbos priežiūros naudos, nei bėdos. Bet iš principo siekiu gėrio ir tobulumo, todėl nusprendžiau paskubomis tekštelėti kelias metodines pastabas tokių varomųjų opusų autoriams.

Taigi, ką padaryti, kad kritika būtų veiksmingesnė ir pasiektumėte norimą rezultatą:

  1. Formuluokite problemą. „Kalbainiai – debilai“, arba „jie tyčiojasi iš mano kalbos“ – netinka. Apibendrinimai iš kelių juokingų pasiūlymų ir išvada, kad „ten dirba vėplos“, irgi skamba nerimtai. Realios problemos yra: taisyklių nenuoseklumas (pvz., nerekomenduojami „pardavimai“, bet yra „viešieji pirkimai“; skirtingi žodynai teikia skirtingus terminus), nurodymų dviprasmiškumas, neprieinami oficialios informacijos šaltiniai (pvz., kai kurios vietovardžių rašymo taisyklės yra tik leidiniuose, kurie išleisti popieriuje ir kainuoja nemažus pinigus).
  2. Argumentuokite. Autoritetai, tokie beveik Bažnyčios tėvai, prieš kuriuos neatsilaiko jokie kalbos saugotojai – tai pripažinti rašytiniai šaltiniai (išleistos taisyklės, VLKK aprobuoti žodynai, žinynai, tekstai patikimuose šaltiniuose). Argumentai „taip kalbu, ir mano kaimynai taip kalba“ – netinka. Analogijos su kitomis kalbomis irgi paprastai netinka. Jei išdėstysite argumentus pagrįstai ir logiškai, prieš jus nulenks galvą ir ginčą laimėsite. Taip pat galiojantis argumentas yra kontekstas. Jei rašote arba kalbate taip, kad reikalingas šnekamasis, neformalus stilius, nuo jūsų iš karto atstos.
  3. Apibrėžkite kritikos adresatą. Generalizuota kategorija, tokia, kaip „gintariniai karoliai“ (taip mėgstama vadinti hardkorinius kalbininkus) netinka. Siūlau nurodyti: VLKK, LKI, Kalbos inspekciją, arba konkretų asmenį, kuris jus nuskriaudė ar sunervino. Iš patirties žinau, kad pikčiausius taisytojus su institucijomis sieja nebent svajonės. Paprastai – tai mėgėjai „kalbos darkytojai“ kokiame Dievo užmirštame užkampyje, kuriems tiesiog verkiant reikia dėmesio.
  4. Nepainiokite institucijų. Jei gavote baudą (kuo netikiu, nes baudomis dažniausiai mojuoja tie, kas apie jas kur nors viena ausimi girdėjo, bet niekad nemokėjo), nekaltinkite VLKK už Kalbos inspekcijos darbus, arba LKI už tai, kas paskelbta VLKK svetainėje kaip konsultacija. Jei šito nesilaikysite, opusas primins Kubiliaus kaltinimą dėl paukščių gripo.
  5. NEDARYKITE MOKSLEIVIO LYGIO KALBOS KLAIDŲ. Jeigu kritikuojate ir jau kritikuodami veliate tokias klaidas kaip „legitymumas“, „pajodęs“, „telefono pakrovėjas“ ar pan., tai, atleiskit, į jus rimtai nežiūrės. Atrodysite kaip tinginys aštuntokas, dėl kurio dvejeto už diktantą kalti visi, tik ne jis (tiesa, palaikymo tarp kitų tinginių jis gali ir sulaukti).

Turėkite raumeny. Nes netikusi kritika yra ne geresnė už netikusį kritikuojamą objektą.

Advertisements