Mėnesio prizas – „mėnesiui“

2 Komentaras

menuo

Perteklinis „mėnuo“ – ypač dažna kalbos glaustumo klaida reklamos antraštėse. Matyt, tas „mėnuo“ turi kažkokių antgamtinių galių, nes „pirmadienio parą“ arba „keturkampį kvadratą“ sutikti gerokai sunkiau!

Išimčių yra, pvz., „liepa“ gali reikšti ne tik mėnesį. Bet absoliuti dauguma kitų atvejų paaiškinimo nereikalauja. Taupykite skaitytojų laiką!

Pastaba (2013-02-22): VLKK nurodo, kad „mėnuo“ reikalingas oficialiuosiuose stiliuose, bet net ir čia (ypač žiniasklaidoje) skaitytojui jokios papildomos informacijos jis nesuteikia.

Reklama

Nekintančios problemos su nekaitomais žodžiais

Komentarų: 1

Persidirbę dažnai pamirštame apie fundamentalius dalykus. Vieną iš jų neseniai priminė antraštė „Verslo žiniose“, kurią turbūt pastebėjau dėl rašybos klaidos (profesinė liga). Tačiau kita ir didesnė problema ten yra nekaitomas įmonės pavadinimas.

Kodėl tai yra problema? Ogi todėl, kad skaitytojas, perskaitęs nekaitomą pavadinimą, jį intuityviai suvokia pagrindine forma, vardininku. Dėl to, jei galvoje turima kita forma, dažnai byra sakinio prasmė. Šiuo atveju:

„Western Union“ kontrolė pagąsdino ()

Ką tai reiškia? „Western Union“ kontrolės padalinys pagąsdino kažką? Kontrolė pagąsdino įmonę „Western Union“? Čia – tik dviprasmybė, bet kitais atvejais tų prasmių gali būti daug.

Arba kitas pavyzdys:

„Google“ už 12,5 mlrd. dolerių perka „Motorola Mobility“ (DELFI)

Čia visiškai neaišku, kas ką perka. Beje, panaši situacija yra ir su neadaptuotais asmenvardžiais (pvz., Darjuš primušė Marek).

Kaip tai spręsti? Žinau tris būdus:

  1. Konstruoti sakinį taip, kad nelinksniuojamas žodis tiktų vardininko linksniu, pvz., „Western Union“ sulaukė kontrolės grasinimų arba „Google“ pirkinių krepšelyje – „Motorola Mobility“.
  2. Pridėti daiktavardį su atitinkamu linksniu, pvz., „Western Union“ buhalterijai kvepia nemalonumais arba Korporacija „Google“ perka „Motorola“ mobiliųjų įrenginių padalinį.
  3. Kaityti pavadinimus. Tai galima daryti ne su visais, bet, tarkim, galimas toks sakinys: „Bitės“ klientams ekskursijų į ryšio zoną nereikia.

Taupykite skaitytojų laiką!

Keli draugiški patarimai „kalbainių“ kritikams

3 Komentaras

Pastaruoju metu tapo beveik madinga pakritikuoti atseit netikusiai dirbančius kalbos puoselėtojus. Daugeliu atveju nesu linkęs pritarti, nes matau daugiau kalbos priežiūros naudos, nei bėdos. Bet iš principo siekiu gėrio ir tobulumo, todėl nusprendžiau paskubomis tekštelėti kelias metodines pastabas tokių varomųjų opusų autoriams.

Taigi, ką padaryti, kad kritika būtų veiksmingesnė ir pasiektumėte norimą rezultatą:

  1. Formuluokite problemą. „Kalbainiai – debilai“, arba „jie tyčiojasi iš mano kalbos“ – netinka. Apibendrinimai iš kelių juokingų pasiūlymų ir išvada, kad „ten dirba vėplos“, irgi skamba nerimtai. Realios problemos yra: taisyklių nenuoseklumas (pvz., nerekomenduojami „pardavimai“, bet yra „viešieji pirkimai“; skirtingi žodynai teikia skirtingus terminus), nurodymų dviprasmiškumas, neprieinami oficialios informacijos šaltiniai (pvz., kai kurios vietovardžių rašymo taisyklės yra tik leidiniuose, kurie išleisti popieriuje ir kainuoja nemažus pinigus).
  2. Argumentuokite. Autoritetai, tokie beveik Bažnyčios tėvai, prieš kuriuos neatsilaiko jokie kalbos saugotojai – tai pripažinti rašytiniai šaltiniai (išleistos taisyklės, VLKK aprobuoti žodynai, žinynai, tekstai patikimuose šaltiniuose). Argumentai „taip kalbu, ir mano kaimynai taip kalba“ – netinka. Analogijos su kitomis kalbomis irgi paprastai netinka. Jei išdėstysite argumentus pagrįstai ir logiškai, prieš jus nulenks galvą ir ginčą laimėsite. Taip pat galiojantis argumentas yra kontekstas. Jei rašote arba kalbate taip, kad reikalingas šnekamasis, neformalus stilius, nuo jūsų iš karto atstos.
  3. Apibrėžkite kritikos adresatą. Generalizuota kategorija, tokia, kaip „gintariniai karoliai“ (taip mėgstama vadinti hardkorinius kalbininkus) netinka. Siūlau nurodyti: VLKK, LKI, Kalbos inspekciją, arba konkretų asmenį, kuris jus nuskriaudė ar sunervino. Iš patirties žinau, kad pikčiausius taisytojus su institucijomis sieja nebent svajonės. Paprastai – tai mėgėjai „kalbos darkytojai“ kokiame Dievo užmirštame užkampyje, kuriems tiesiog verkiant reikia dėmesio.
  4. Nepainiokite institucijų. Jei gavote baudą (kuo netikiu, nes baudomis dažniausiai mojuoja tie, kas apie jas kur nors viena ausimi girdėjo, bet niekad nemokėjo), nekaltinkite VLKK už Kalbos inspekcijos darbus, arba LKI už tai, kas paskelbta VLKK svetainėje kaip konsultacija. Jei šito nesilaikysite, opusas primins Kubiliaus kaltinimą dėl paukščių gripo.
  5. NEDARYKITE MOKSLEIVIO LYGIO KALBOS KLAIDŲ. Jeigu kritikuojate ir jau kritikuodami veliate tokias klaidas kaip „legitymumas“, „pajodęs“, „telefono pakrovėjas“ ar pan., tai, atleiskit, į jus rimtai nežiūrės. Atrodysite kaip tinginys aštuntokas, dėl kurio dvejeto už diktantą kalti visi, tik ne jis (tiesa, palaikymo tarp kitų tinginių jis gali ir sulaukti).

Turėkite raumeny. Nes netikusi kritika yra ne geresnė už netikusį kritikuojamą objektą.

Mes neturime laiko skaityti jūsų įvardžių

4 Komentaras

Užkliuvo žvilgsnis už vieno reklaminio plakato ir prisiminiau tokią dažnai pasitaikančią problemą. Prisiskaitę ir prisirašę angliškai (kur veiksmažodžiai neasmenuojami) dažnai pamirštame, kad lietuvių kalbos asmenuojamosios veiksmažodžių formos asmeninius įvardžius paprastai visiškai pavaduoja.

Todėl, jei nereikia veiksmo atlikėjo išskirtinai pabrėžti, tuos velnio įvardžius drąsiai galima (o jei teksto ilgis ribotas – reikia) praleisti.

Mes turime jūsų svajonių kilimą

Jei jau turime, tai aišku, kad mes. O kuo trumpesnė antraštė, tuo geriau.

esu legenda

Toks filmas buvo neblogas. Lietuviškas pavadinimas išverstas paraidžiui, nors „Esu legenda“ būtų trumpiau, o pasakytų ne mažiau.

Mes norime, kad Jūs įsikurtumėte ir gyventumėte savo svajonių namuose. Pasiūlysime išskirtinį savo dėmesį ir pateiksime asmeniškai Jums parengtą kreditavimo pasiūlymą.

Čia du visiški antisakiniai. Juos reiktų perrašinėti, nes taip ir trenkia sakinio nesurezgančiu vadybybininku. Šiaip ar taip, jei visus įvardžius išmestume, šie sakiniai nei kiek nepablogėtų, bet taptų trumpesni. Šiuo atveju dar reiktų turėti omenyje tai, kad mano, tavo, savo irgi dažnai būna aiškūs iš konteksto (bet apie tai – kada nors vėliau).

Prie to paties reiktų nepamiršti ir apie sangrąžos dalelytę. Pavyzdžiui, „nusifotografuoti“ savaime reiškia, kad nuotraukoje bus nusifotografuojantysis. Todėl „savęs nusifotogafavimo funkcija“ skamba keistokai.

Netuščiažodžiaukim.

Daugiau informacijos – čia.

Kaip darant pavedimus neprisidaryti

Komentarų: 1

Yra du panašiai skambantys žodžiai – pavedimas ir pervedimas. Kalbant apie pinigus jie dažnai vartojami sinonimiškai. Ir pats kartais sugaunu save sakydamas „padariau tau pavedimą“. Bet iš tiesų skirtumas yra rimtas ir svarbus.

Pavedimas reiškia iš esmės tą patį, kaip paliepimas ar prašymas. Kitaip tariant, pavesdamas liepiu kažkam padaryti tam tikrą veiksmą. Ir tas veiksmas gali būti iš esmės bet koks: pirkimas, pardavimas, mokėjimas ar spyris pasturgalin.

Gi pervedimas, kai kalbame apie mokėjimus, jau yra konkretus dalykas. Pinigai, buvę vienur, pervedami kitur, kitaip tariant, atliekamas mokėjimas.

Va citata iš vienos lizingo bendrovės tinklalapio:

Taip, pavedimą galima padaryti iš bet kurio banko internetinės bankininkystės programos. Kaip “Pavedimo gavėją“ nurodykite save ir pinigus perveskite į savo pirkimo išsimokėtinai kortelės sąskaitą – sąskaitos numeris nurodytas sąskaitos atmintinėje ir pasirašytoje kortelės sutartyje.

Pastraipos autorius, kaip ir aš dažnai, reikalus supainiojo. Taip, pavedimą padaryti galima iš programos. Galima liepti bankui kažką padaryti. Todėl bankas ir yra pavedimo gavėjas. Tuo tarpu pinigų gavėjas – tai jau kitas asmuo. Todėl save reiktų nurodyti kaip mokėjimo gavėją, lėšų gavėją ar pan.

Dar pavyzdys iš dienraščio:

<…>Pirkėjas sakė, kad turiu jam atsiųsti siuntos išsiuntimo kodą. Kitaip, pasak jo, bankas, saugumo sumetimais, negali padaryti pavedimo į mūsų sąskaitą, o jis, neva, negali pavedimo atšaukti“, – dėstė vilnietis.

Į sąskaitą galima pervesti pinigų, galima sumokėti, bet padaryti pavedimo – niekaip.

Trumpai tariant: pavedimas = paliepimas; pervedimas = pinigų perdavimo operacija (paprastai atliekama gavus pavedimą, t. y. paliepus).

Kaip nepasiklysti tarp šalių ir valstybių

Parašykite komentarą

Žodžius šalis ir valstybė dauguma lietuvių vartoja kaip sinonimus. Iš tiesų tai skirtingi dalykai, kurie dažnai supainiojami. Painiavos išvengti galima turint raumenyje štai ką:

Šalis yra l. plati sąvoka. Galimos jos reikšmės tokios:

  1. tam tikra kultūrinė arba geografinė sritis, nebūtinai apibrėžta griežtai (iš esmės – regionas);
  2. proceso (sutarties) šalis;
  3. kryptis, šonas.

Kitaip tariant, šalis gali būti Angola, Velsas, Šiaurė (pasaulio šalis), atsakovas. Tai plati sąvoka. Bet ne kiekviena šalis yra valstybė.

Valstybė yra konkretus daiktas, visiškai savarankiškas politinis vienetas, turintis savo valdžią ir kitus reikiamus požymius (pvz., Lietuva, Latvija, JAV ir pan.). Tai siaura ir gana tiksli sąvoka.

Pavyzdys:

DĖL PASLAUGŲ TEIKIMO KITŲ ŠALIŲ APDRAUSTIESIEMS TVARKOS

Čia reikia sukti smegenis – kas tos kitos šalys. Ar tai kiti draudikai, pasirašę tam tikrą sutartį (party), ar tiesiog kitos valstybės (country / state).

Jei stilius koks nors grožinis, bala nematė. Bet, mano galva, kuo tiksliau rašai – tuo geriau. Ypač sutartyse ir ypač užkabinančiose kelias valstybes.

Apie perdėtą perdėto mandagumo naudą

2 Komentaras

Kai kurie žmonės kreipinio „jūs“ formas visada rašo iš didžiosios. Visur ir visada – nuo skelbimų koridoriuje iki programų meniu. Jie mano, kad taip elgiasi pagarbiai, o aš – ne. Manau, kad tai – nereikalingas pretenzingumas.

Daugelis pamiršta, kad įvardis jūs daugiskaitos forma jau savaime yra mandagus (kitaip, nei familiarus tu). Dėl to, jei kontekstas nereikalauja, apkrauti jį papildomai didžiosiomis raidėmis, šriftais ar kvapais, nėra jokio reikalo. Kasdieniuose tekstuose (įskaitant kasdienius el. laiškus) mažosios raidės visiškai pakanka.

Toliau – pavyzdėlis, kaip elementarios klaidos bandymą rodyti tarsi pagarbą klientui paverčia ironija. Rašo vienos bendrovės ypač svarbių klientų (!) vadybininkė. Kelios mano pastabos – skliaustuose:

Laba diena,

labai aciu uz info

kadangi Jusu (ach) kliente (=vadybininkė) isejo is XX- tai kuruoti polisus (=klientus) perdave man
kr (=šį) menesi pasibaigs Jusu (och) automob.kasko (kam trumpinti?) draudimas- as busiu po atostogu08,14, kaina bus galimybe aptarti

pradziai nusiusiu XX pasiulymas kasko draudimams (=KASKO draudimo pasiūlymą, rusiški linksniai), o laiska su imoka atsius pastu

aciu

(Pažymėjau tik kelias klaidas, iš tiesų nėra nei vieno sakinio, kuris būtų parašytas gerai.)

Objektyvumo dėlei reiktų parašyti, kad kreipinius laiškuose kai kur rekomenduojama rašyti iš didžiosios. Bet ta rekomendacija, manyčiau, yra (a) morališkai pasenusi ir (b) tinkama tik diplomatų arba panašiems labai formaliems laiškams (siūlau taip: jei rašote ant popieriaus žmogui, kurį norite išaukštinti, ir bent jau pasirašinėjate ranka – didžioji raidė tinka).

O kitur, vietoje paviršutinio rūpinimosi mandagumu, daug svarbiau rašyti tiesiog be elementarių klaidų.

Older Entries