Apie perdėtą perdėto mandagumo naudą

2 Komentaras

Kai kurie žmonės kreipinio „jūs“ formas visada rašo iš didžiosios. Visur ir visada – nuo skelbimų koridoriuje iki programų meniu. Jie mano, kad taip elgiasi pagarbiai, o aš – ne. Manau, kad tai – nereikalingas pretenzingumas.

Daugelis pamiršta, kad įvardis jūs daugiskaitos forma jau savaime yra mandagus (kitaip, nei familiarus tu). Dėl to, jei kontekstas nereikalauja, apkrauti jį papildomai didžiosiomis raidėmis, šriftais ar kvapais, nėra jokio reikalo. Kasdieniuose tekstuose (įskaitant kasdienius el. laiškus) mažosios raidės visiškai pakanka.

Toliau – pavyzdėlis, kaip elementarios klaidos bandymą rodyti tarsi pagarbą klientui paverčia ironija. Rašo vienos bendrovės ypač svarbių klientų (!) vadybininkė. Kelios mano pastabos – skliaustuose:

Laba diena,

labai aciu uz info

kadangi Jusu (ach) kliente (=vadybininkė) isejo is XX- tai kuruoti polisus (=klientus) perdave man
kr (=šį) menesi pasibaigs Jusu (och) automob.kasko (kam trumpinti?) draudimas- as busiu po atostogu08,14, kaina bus galimybe aptarti

pradziai nusiusiu XX pasiulymas kasko draudimams (=KASKO draudimo pasiūlymą, rusiški linksniai), o laiska su imoka atsius pastu

aciu

(Pažymėjau tik kelias klaidas, iš tiesų nėra nei vieno sakinio, kuris būtų parašytas gerai.)

Objektyvumo dėlei reiktų parašyti, kad kreipinius laiškuose kai kur rekomenduojama rašyti iš didžiosios. Bet ta rekomendacija, manyčiau, yra (a) morališkai pasenusi ir (b) tinkama tik diplomatų arba panašiems labai formaliems laiškams (siūlau taip: jei rašote ant popieriaus žmogui, kurį norite išaukštinti, ir bent jau pasirašinėjate ranka – didžioji raidė tinka).

O kitur, vietoje paviršutinio rūpinimosi mandagumu, daug svarbiau rašyti tiesiog be elementarių klaidų.

Reklama

Nelaipsniuojami žodžiai yra …nelaipsniuojami

5 Komentaras

Pagalvojau brūkštelėti apie tai, kad „optimaliausias“ – tai nesąmonė, bet, žiūriu, yra, kas tai jau padarę už mane. Trumpai tariant, laipsniuoti tarptautinių žodžių, kurie jau savaime reiškia aukščiausią arba žemiausią lygį (optimalus, idealus, elementarus, maksimalus, minimalus ir pan.), nėra jokios prasmės.

Dėl to normaliais atvejais reiktų vartoti nelyginamąjį laipsnį (kuris jau parodo, kad daiktas yra optimalus, elementarus ar pan.), o, jei reikia skirstymo ar lyginimo, geriausia performuluoti sakinį. Pvz.:

Gali paaiškinti elementariau? > Gali paaiškinti paprasčiau?

Antrajame skydelyje prietaisai išdėstyti optimaliau. > Antrajame skydelyje prietaisų išdėstymas geriau apgalvotas.

Daugiau apie tai – čia:

Apie užpakalius ir galus be emocijų

6 Komentaras

Čia pavaizduotas stiebo galas, bet su užpakaliu jis neturi nieko bendra.

Yra žmonių, kuriems žodis „užpakalis“ iš karto sužadina neigiamas asociacijas ir jie paniškai to žodžio bijo (nors visiškai neverta – vien tai, kad tuo žodžiu mandagiai pavadinama ir minkštoji, nieko nereiškia). Dėl to atsiranda įvairios netikslios sąvokos, tokios kaip „galinis stiklas“, „galiniai žibintai“ ir pan.

Esmė ta, kad „užpakalis“ ir „galas“ yra skirtingi dalykai. Kalbant moksliškai – „užpakalis“ yra „galo“ hiponimas, t. y. siauresnė sąvoka. Arba ūkiškai – ne kiekvienas galas yra užpakalis.

Pavyzdžiui, galima visiškai ramiai sakyti „priekinis antenos galas“ arba „užpakalinis antenos galas“.

Siūlau taip: jei kalbame apie „priekį“, reikia kalbėti ir apie „užpakalį“. O „galą“ (arba pabaigą) geriau vartoti tada, kai yra „pradžia“. Todėl, pvz., televizijos laida turi „pradžią“ ir „galą“, o automobilis – „priekį“ ir „užpakalį“.

Kuo „neturi“ skiriasi nuo „negali“?

4 Komentaras

Šitai ir rašydami, ir kalbėdami painioja, ko gero, dauguma lietuvių.

Kur čia bėda? Problema yra tai, kad neturi reiškia tą patį, kaip ir neprivalo (turi ir privalo šiame kontekste yra sinonimai). Todėl teiginys „A neturi daryti B“ iš esmės reiškia, kad „A gali daryti B, tačiau neprivalo“.

Gi teiginys „A negali daryti B“ būtent tai ir reiškia – B yra veiksmas, kurį veikėjui A atlikti draudžiama.

Taigi, jei turime galvoje neigiamą rekomendaciją, tinka neturi (pvz., mokinys neturi rūkyti [bet gali]), o jei kalbame apie griežtą draudimą – reikia vartoti negali (pvz., mokinys negali rūkyti).

Iš tiesų šios sąvokos painiojamos net LR Konstitucijoje. Ką tai reiškia, turbūt galėtų paaiškinti teisininkai. Pavyzdys (Konstitucijos 25 str.):

Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Žodžiu, turėkite raumeny.

Kokio velnio čia tikėtis

3 Komentaras

Taip jau nutiko, kad kasdien perskaitau ir nemažai visokių tekstų, kartais ir pats vieną kitą sakinį parašau. Kadangi esu vertėjas, o kartais – redaktorius (kad ir kaip to nemėgčiau), dažnai pamatau visokių teksto problemų, kurias nesunku ištaisyti. Kaip sakė vienas bičiulis: grammar nazi starting soft.

Čia bus visokios pastabos apie tai ir gal kitokie kalbos pagarbinimai.

 

Newer Entries