Kai tikrinu vaikų matiekos uždavinius, dažna tema pasibarti būna apie „skaitmenis“, „skaičius“ ir „kiekius“. Ir kožnąsyk su jais ginčydamasis, sukąstais dantimis prisimenu tokią VLKK rekomendaciją, pagal kurią jus sutvarkys bet kuris galvažudys redaktorius gintariniais karoliais.

Va, žiūrėkite: http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7597-prekiu-kiekis-ribotas

Praėjusiame gyvenime, prisipažinsiu, teko šiek tiek kąsti matematikos ir programavimo, o dar vėliau – dar ir mažumą filosofijos. Ir su ta patirtimi štai ką jums galiu pasakyti apie tas tris sąvokas:

  1. Skaitmuo – tai vienas simbolis, iš kurio sudaromi skaičiai arba visai ne skaičiai.
  2. Skaičius – tai užrašas iš vieno ar kelių skaitmenų. Tam tikra skaitinė išraiška.
  3. Kiekis – tai, ką skaičius žymi, tam tikra išmatuota (ir galbūt išreikšta skaičiumi) vertė. Vizualiai identiški skaičiai gali reikšti skirtingus kiekius, pvz., šešioliktainis 10 yra dešimtainiu šešetu didesnis už dešimtainį 10, o dvejetainiu 10 žymimas kiekis bus užduotis jūsų namų darbams.

Kasdienėje kalboje skaičius ir kiekis, taip, gali būti naudojami sinonimiškai, nes niekam tai nerūpi. Bet formalus reikalavimas naudoti „skaičių“ „suskaičiuojamiems“ dalykams, o „kiekį“ – „nesuskaičiuojamiems“ (jau pati „neskaičiuojamumo“ sąvoka yra keista) ne tik neduoda jokios praktinės naudos, bet ir duoda nenaudos ir sukelia painiavą.

Realiame gyvenime siūlyčiau daryti taip: jei yra gintarinių karolių tikimybė – vartoti pagal VLKK rekomendaciją (nes kitaip jus pačirškins, suės ir pamirš). O jeigu rašote rimtesnį tekstą, skirtą išsilavinusiai auditorijai – naudotis smegenimis.

Reklama